„žmonės vandenyje"

Gabrielius Mackevičius

Spalvinimo knygos yra pasaulyje plačiai paplitęs reiškinys. Savo mažomis rankelėmis spalvina ir šio, ir kito Žemės pusrutulio mažutėliai. Tų knygų turinys be galo margas temų prasme ir prašosi būti išmargintas tiesiog - spalvomis. Pats nekalčiausias tyrų sutvėrimų užsiėmimas. Jie nekalti, nes nežino, kad būna šventų dalykų, kuriuos privalu gerbti ir su kuriais reikia elgtis pagal tam tikras taisykles, todėl tas nežinojimas yra šventas. Suprasime ir atleisime, jei vaikas flomasteriu pripieš ant švento paveikslėlio, sulaužys šventą figūrėlę ar išplėš puslapį iš šventos knygos. Jam vienodai šventas visas pasaulis, kurį norisi visaip ištyrinėti, pažinti, suprasti. O kokie esame suaugę? Aną valandą prie Jėzaus prisiartino mokiniai ir paklausė: "Kas gi didžiausias dangaus karalystėje?". Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jų ir tarė: "Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę. Taigi kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje". "Kas priima tokį vaikelį dėl manęs, tas mane priima. O kas papiktintų vieną iš šitų mažutėlių, kurie mane tiki, tam būtų geriau, kad asilo sukamų girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje. Mt 18 iš "keletas puslapių iš spalvinimo knygos" serijos