Romualdas Lankauskas
Romualdas Lankauskas
Romualdas Lankauskas (1932-2020) – žinomas Lietuvos prozininkas, dramaturgas, dailininkas. Turbūt ne vienas iš mūsų skaitęs jo romanus, apysakas ir ypač meistriškas – lakonišku pasakojimu, paradoksalių ir dramatiškų situacijų kūrimu, žmogiškosios prasmės paieškomis paženklintas noveles. Tai, kad dar mokyklose studijavome (ar ir šiomis dienomis bandome perprasti) „Senį ir jūrą“ irgi yra šio, dar ir vertėjo, nuopelnas.
Mažiau kas žino, jog R. Lankauskas buvo puikiai įvaldęs ne tik plunksną, bet ir teptuką. Savo kaip dailininko kelią pradėjęs praeito amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje, jis buvo vienas pirmųjų ir nuosekliausių abstrakčiojo ekspresionizmo atstovų Lietuvoje.
Kūrėjas (beje, mūsų kraštuose vienas pirmųjų pradėjęs tapyti akriliniais dažais) prisipažinęs, kad jo tapybos mokytojais buvę Europos, Amerikos, Japonijos muziejai ir galerijos, taip pat dailės albumai, savo pirmus abstrakčius darbus sukūrė 1961 metais, po apsilankymo Moderniojo meno muziejuje Paryžiuje (Musée d’Art Moderne de Paris) ir gyvai pamatytų klasikinio modernizmo atstovų (Georges Braque, Paul Klee, Joan Miró) šedevrų. Sovietiniais laikais tai buvo drąsus iššūkis totalitarinei sistemai.
Prieš keliolika metų pats R. Lankauskas pasakojo: „Mano prisilietimas prie meno jau trunka daugiau nei keturiasdešimt penkerius metus. Kadangi tapiau abstrakčias kompozicijas neturėdamas nė menkiausios studijos (ją įsigyti sovietmečiu buvo beviltiška), o dalyvauti valdžios palaimintose parodose buvo visiškai neįmanoma, tad ir nebandžiau į jas patekti, kai abstrakcionizmas kompartijos ideologų buvo paskelbtas ‚ideologine diversija‘. Ir tai skambėjo kaip pakankamai grėsmingas įspėjimas… <…> Partija gerai suvokė, kad menas – pavojingas dalykas. Jis išlaisvina žmogų ir jo dvasią“. O ir Nepriklausomybės laikotarpiu abstraktus matymas ir mąstymas toliau nuosekliai buvo plėtoti kaip sąmoninga pozicija prieš totalinį vartotojiškumą bei įsigalintį komformizmą.
Vis tik dailininkui visų pirma rūpėjo formos ir kolorito problematika. R. Lankausko vizualiai raiškai yra būdinga jo paties ne kartą aprašytai džiazo muzikai būdinga ritmika, linijų ir dėmių, potėpių ir štrichų dėka spontaniškai bei gestiškai atsirandantys spalviniai deriniai, improvizacinis kompozicinių struktūrų konstravimo pobūdis. „Atsisakiusi figūratyvumo, abstrakcija nieko nepraranda, tikrai išplečia tapytojo galimybių ribas. Tačiau ji nepriklauso vaizduojamai dailei, kadangi ne vaizduoja, bet tik išreiškia įvairius dalykus – pasaulėjautą, nuotaiką, dvasinę būseną, egzistencinę būties sampratą ir panašius fenomenus“, – teigia menininkas.
2024 03 07 — 30 Romualdo Lankausko paroda „NETIKĖTI NUŠVITIMAI“ VDA parodų salėse „Titanikas“